Pardavinėjant ar perkant nekilnojamąjį turtą, vienas iš svarbiausių etapų yra sandorio tvirtinimas pas notarą. Tai ne tik formalumas, bet ir būtinybė, užtikrinanti sandorio teisėtumą bei saugumą abiem šalims. Visgi, daugeliui nekilnojamojo turto rinkos dalyvių, ypač tiems, kurie su tuo susiduria rečiau, kyla pagrįstas klausimas: kokie yra notarų įkainiai ir kokia galutinė suma teks atseikėti sandorio metu? Notariniai mokesčiai nėra atsitiktiniai – jie griežtai reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų atlyginimų už notarinius veiksmus dydžių. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, iš ko susideda notaro išlaidos, kaip apskaičiuojami įkainiai, kas už tai moka ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kad sandorio dieną netektų nemalonių staigmenų.
Kaip nustatomi notarų įkainiai už nekilnojamojo turto sandorius?
Notarų atlyginimas už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimą nėra nustatomas laisva ranka. Jis priklauso nuo keleto esminių veiksnių. Svarbiausias iš jų – sandorio vertė, t. y. nekilnojamojo turto kaina, už kurią turtas yra parduodamas. Notaro atlyginimas paprastai yra procentinė šios vertės dalis, tačiau šis procentas nėra fiksuotas – jis mažėja augant sandorio vertei. Tai reiškia, kad brangesniems sandoriams taikomas mažesnis procentinis tarifas nei pigesniems.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad egzistuoja tiek minimalūs, tiek maksimalūs notarinių mokesčių dydžiai. Tai apsaugo vartotojus nuo nepagrįstai didelių išlaidų itin brangių sandorių atveju ir užtikrina, kad notarui būtų padengtos bent minimalios darbo sąnaudos tvirtinant pigesnį sandorį. Be pagrindinio mokesčio už sutarties tvirtinimą, į bendrą sumą gali įsiterpti ir papildomi kaštai, pavyzdžiui, už duomenų tikrinimą Nekilnojamojo turto registre, hipotekos registro tikrinimą, įgaliojimų tikrinimą ar kitus techninius veiksmus.
Nuo ko priklauso galutinė mokama suma?
Galutinė suma, kurią turėsite sumokėti notaro biure, susideda iš kelių dedamųjų. Nors pagrindinis dėmesys visada skiriamas notaro atlyginimui už sandorio tvirtinimą, realybėje sąskaita gali būti didesnė. Štai pagrindiniai faktoriai, formuojantys galutinę sumą:
- Sandorio vertė: Tai pagrindinis skaičiuoklės rodiklis. Kuo brangesnis turtas, tuo didesnė bus notaro atlyginimo bazė, nors procentas nuo sumos proporcingai mažės.
- Papildomos paslaugos: Notaras atlieka ne tik paties dokumento pasirašymo tvirtinimą. Jis privalo patikrinti duomenis valstybės registruose. Už šių išrašų gavimą, informacijos patikrinimą ir kitas technines procedūras notaras ima papildomą mokestį, kuris dažniausiai yra fiksuotas ir nedidelis, tačiau didina bendrą sąskaitą.
- PVM (Pridėtinės vertės mokestis): Svarbu prisiminti, kad prie notaro nustatyto atlyginimo visada prisideda 21 proc. PVM tarifas. Dažnai žmonės pamiršta šį aspektą planuodami biudžetą, tačiau tai yra privalomas mokestis, kurį notaras privalo surinkti.
- Sandorio sudėtingumas: Nors standartinėms pirkimo-pardavimo sutartims taikomi standartiniai tarifai, jei sandoris yra itin sudėtingas, reikalaujantis papildomų sąlygų, skolos perkėlimo ar kitų teisinių niuansų, notaras gali įskaičiuoti papildomą mokestį už sutarties rengimą ar konsultacijas.
Kas turėtų mokėti už notaro paslaugas?
Lietuvoje nusistovėjusi praktika dėl notaro išlaidų apmokėjimo nėra griežtai įstatymu apibrėžta kaip privaloma vienai ar kitai šaliai. Tai yra susitarimo reikalas. Tačiau, remiantis rinkos tradicijomis ir dažniausiai pasitaikančia praktika:
- Pirkėjas: Dažniausiai už visas su sandoriu susijusias notaro išlaidas sumoka pirkėjas. Tai ypač dažna praktika, jei pirkėjas yra tas asmuo, kuris reikalauja specifinių sąlygų arba jei tai yra pirminė rinka (naujos statybos būstas).
- Lygiomis dalimis: Parduodant senesnės statybos turtą, kartais šalys susitaria, kad notaro išlaidas dalinasi per pusę. Tai sąžiningas būdas, ypač jei abi šalys vienodai suinteresuotos greitu sandoriu.
- Pardavėjas: Retais atvejais, siekdamas greičiau parduoti turtą arba esant itin stipriam pirkėjui, pardavėjas gali sutikti padengti visas notaro išlaidas.
Svarbiausia taisyklė – šį klausimą aptarti dar prieš einant pas notarą ir, pageidautina, tai užfiksuoti preliminarioje sutartyje. Tai padės išvengti nemalonių konfliktų pačioje sandorio pabaigoje, kai emocijos ir taip būna įsitempusios.
Ką verta žinoti apie PVM ir kitus mokesčius?
Mokant notarui, neretai kyla klausimas, kodėl suma atrodo didesnė nei buvo tikėtasi pagal preliminarius skaičiavimus. Atsakymas dažniausiai slypi PVM. Notaro atlyginimas už darbą yra apmokestinamas PVM. Todėl, kai skaičiuojate įkainius pagal oficialias lenteles, visada nepamirškite prie gautos sumos pridėti 21 proc. PVM.
Be notaro mokesčių, nereikėtų pamiršti, kad po sandorio pas notarą laukia dar vienas žingsnis – nuosavybės teisės įregistravimas VĮ Registrų centras. Tai nėra notaro mokestis, tačiau tai yra būtina išlaida, kurią turite planuoti biudžete. Notaras dažnai atlieka šį veiksmą elektroniniu būdu ir paprašo pirkėjo pervesti pinigus už šią paslaugą, kurią vėliau perveda Registrų centrui. Todėl notaro biure sumokama suma dažnai apima ir Registrų centro atlygį.
Praktiški patarimai, kaip sutaupyti arba bent jau nepermokėti
Nors notaro įkainiai yra reguliuojami, egzistuoja būdai, kaip optimizuoti šias išlaidas:
Pirma, venkite nereikalingų įgaliojimų. Jei sandoryje gali dalyvauti abi šalys asmeniškai, nereikia išlaidauti įgaliojimų tvirtinimui pas notarą. Kiekvienas papildomas dokumentas, kurį notaras turi tvirtinti, kainuoja.
Antra, naudokitės notaro paslaugomis, kurios yra būtinos. Kartais notaras gali pasiūlyti papildomas paslaugas, tokias kaip depozitinė sąskaita pinigų pervedimui užtikrinti. Tai labai naudinga paslauga, apsauganti pardavėją ir pirkėją nuo rizikos, todėl rekomenduojama ją naudoti, tačiau verta pasidomėti jos kaina iš anksto.
Trečia, būkite pasiruošę. Visus reikiamus dokumentus (nuosavybės dokumentus, pažymas iš registrų, energetinio naudingumo sertifikatus ir kt.) turėkite tvarkingus. Jei notaras turės daryti užklausas ar tvarkyti papildomus dokumentus, kuriuos galėjote paruošti patys, tai gali kainuoti brangiau dėl papildomo darbo laiko.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Koks yra minimalus notaro mokestis už nekilnojamojo turto sandorį?
Minimalus atlyginimas už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimą yra nustatytas teisingumo ministro ir paprastai siekia keliasdešimt eurų (tikslus skaičius priklauso nuo konkrečių teisės aktų pakeitimų), tačiau realybėje, pritaikius procentinę išraišką nuo sandorio vertės, suma dažniausiai būna gerokai didesnė. Minimali riba užtikrina, kad notaras gautų atlygį net ir už labai pigų turtą.
Ar notaro įkainiai priklauso nuo to, ar turtas yra gyvenamosios, ar komercinės paskirties?
Iš esmės notaro atlyginimo skaičiavimo principas išlieka toks pats – jis priklauso nuo sandorio vertės. Tačiau komerciniam turtui sandoriai dažnai būna gerokai didesnės vertės, todėl ir notaro atlyginimas bus proporcingai didesnis. Be to, komercinio turto sandoriai gali reikalauti papildomų teisinių veiksmų ar dokumentų patikros, kas gali padidinti galutinę sumą.
Ar galiu derėtis su notaru dėl įkainių?
Dėl įkainių, kurie yra nustatyti teisingumo ministro, derėtis nėra galimybės. Notarai privalo laikytis nustatytų tarifų. Tačiau galite derėtis su kita sandorio šalimi dėl to, kas padengs šias išlaidas.
Ar notaro mokestis yra toks pats visoje Lietuvoje?
Taip, notariniai atlyginimai už veiksmus yra reglamentuoti nacionaliniu lygiu, todėl jie turėtų būti vienodi visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar sandorį tvirtinsite Vilniuje, ar mažesniame mieste.
Kaip notaras patikrina, ar turtas nėra areštuotas ar įkeistas?
Prieš tvirtindamas sandorį, notaras privalo patikrinti duomenis Nekilnojamojo turto registre bei kituose atitinkamuose registruose. Už šiuos veiksmus notaras ima papildomą mokestį, kuris įtraukiamas į galutinę sąskaitą.
Svarbiausi aspektai ruošiantis sandoriui
Pasiruošimas sandoriui pas notarą reikalauja ne tik finansinio planavimo, bet ir kruopštaus dokumentų paruošimo. Notaras nėra tik „antspauduotojas“, jis yra teisininkas, privalantis užtikrinti, kad sandoris būtų skaidrus, teisėtas ir nepažeistų jokių trečiųjų asmenų interesų. Todėl nenuostabu, kad dalis notaro mokesčio yra skirta būtent šiai analitinei ir teisinei atsakomybei padengti.
Prieš vizitą pas notarą, rekomenduojama suderinti visus sutarties niuansus. Ar bus taikomas mokėjimas dalimis? Ar yra kokių nors specialių sąlygų dėl turto perdavimo terminų? Ar reikalinga depozitinė sąskaita? Visi šie dalykai turi būti aiškiai išdėstyti sutarties projekte, kurį notaras privalo pateikti peržiūrai prieš patį sandorį. Niekada nepasirašykite dokumento, kurio iki galo nesuprantate arba kurio sąlygos skiriasi nuo tų, dėl kurių sutarėte žodžiu.
Taip pat atkreipkite dėmesį į mokėjimo būdą. Dauguma notarų pageidauja, kad atsiskaitymas už notaro paslaugas būtų atliktas bankiniu pavedimu. Tai patogu ir skaidru. Prieš sandorį būtinai pasitikrinkite, ar notaro biuras priima mokėjimus kortele, ar reikės daryti pavedimą iš anksto arba sandorio metu. Tai atrodo kaip smulkmena, tačiau sandorio dieną geriau turėti viską suplanuotą iki mažiausių detalių, kad išvengtumėte bereikalingo streso.
Galiausiai, atminkite, kad notaro pasirinkimas yra jūsų teisė. Nors dažnai nekilnojamojo turto agentai rekomenduoja tam tikrus notarų biurus, jūs turite teisę pasirinkti bet kurį notarą Lietuvoje. Jei turite patikimą teisininką ar notarą, su kuriuo jau esate dirbę, drąsiai kreipkitės į jį. Svarbiausia, kad jaustumėtės užtikrintai ir saugiai viso sandorio metu, o notarų įkainiai būtų aiškiai suprantami ir suplanuoti dar gerokai prieš lemiamą parašą ant pirkimo-pardavimo sutarties.
