Nekilnojamojo turto sandoriai yra vieni svarbiausių finansinių žingsnių kiekvieno žmogaus gyvenime. Nesvarbu, ar perkate savo pirmąjį būstą, ar parduodate ilgai turėtą investicinį turtą, notaro dalyvavimas yra privaloma teisinė procedūra, užtikrinanti sandorio teisėtumą ir šalių interesų apsaugą. Tačiau daugeliui pardavėjų ir pirkėjų kyla natūralus klausimas: kiek kainuos notaro paslaugos ir kaip šie įkainiai yra apskaičiuojami? Suprasti šią sistemą yra svarbu ne tik dėl finansinio planavimo, bet ir dėl aiškumo sudarant sutartis, kadangi notarų atlyginimas gali sudaryti ženklią papildomų išlaidų dalį.
Kas reguliuoja notarų įkainius Lietuvoje?
Svarbu žinoti, kad notarų paslaugų kainos nėra laisvai nustatomos paties notaro ar derybų klausimas. Lietuvoje notarų atlyginimą už atliekamus notarinius veiksmus, sandorių tvirtinimą ir kitas paslaugas reglamentuoja LR teisingumo ministro patvirtinti įkainiai. Tai reiškia, kad bet kuriame notaro biure visoje Lietuvoje už tą patį sandorį mokėsite tą pačią arba labai panašią sumą, priklausančią nuo turto vertės ar kitų nustatytų kriterijų.
Teisingumo ministerija nustato maksimalius ir minimalius įkainių rėžius arba konkrečius procentinius dydžius, nuo kurių skaičiuojamas notarinis atlyginimas. Tai daroma tam, kad būtų užtikrintas paslaugų prieinamumas, skaidrumas ir išvengta nesąžiningos konkurencijos tarp notarų. Pardavėjui svarbu suprasti, kad notaro atlyginimas nėra mokestis valstybei – tai mokestis už teisinę paslaugą, atsakomybę už sandorio teisėtumą ir dokumentų patikrinimą viešuosiuose registruose.
Kaip apskaičiuojamas notaro atlyginimas?
Pagrindinis veiksnys, lemiantis notaro paslaugų kainą, yra nekilnojamojo turto (NT) vertė. Paprastai notarų įkainiai yra nustatomi kaip procentinė dalis nuo turto pardavimo kainos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaičiavimams naudojama turto vertė gali būti ne tik ta, kurią sutaria pirkėjas ir pardavėjas, bet ir turto rinkos vertė, nustatyta Registrų centro. Notaras visada tikrina, ar pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina nėra akivaizdžiai mažesnė už rinkos vertę, nes tai gali kelti įtarimų dėl mokesčių vengimo ar kitų neteisėtų veiksmų.
Paprastai taikoma progresinė arba fiksuota procentinė sistema. Pavyzdžiui, už pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimą dažniausiai imamas 0,45 proc. (arba kitas atitinkamas procentas) nuo turto vertės dydžio atlyginimas, tačiau įstatymai nustato ir minimalias bei maksimalias ribas:
- Minimali įkainio riba už sandorį dažniausiai yra apie 28-30 eurų. Tai reiškia, kad net ir pigiausiems sandoriams galioja ši „grindų“ kaina.
- Maksimali įkainio riba taip pat yra ribojama, todėl parduodant labai brangų turtą, notaro paslaugų kaina neauga proporcingai iki begalybės, o pasiekia nustatytą lubų sumą (pvz., iki 5792 eurų už vieną sandorį, priklausomai nuo konkrečios situacijos).
Pardavėjui verta atsiminti, kad notaras taip pat atlieka papildomus veiksmus, kurie gali kainuoti papildomai. Pavyzdžiui, pažymų iš Nekilnojamojo turto registro užsakymas, duomenų patikra Gyventojų registre, kitų dokumentų rengimas ar kopijų darymas. Šios išlaidos nėra „notaro atlyginimas“, o faktinės išlaidos, kurias notaras patiria užtikrindamas sandorio procedūras.
Kas moka notaro išlaidas?
Šis klausimas yra vienas dažniausiai užduodamų derybų metu. Teisiškai pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, todėl atsakomybė už notaro paslaugas tenka abiem šalims lygiomis dalimis, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Praktikoje dažniausiai visą notaro paslaugų sąskaitą apmoka pirkėjas, nes jis yra labiau suinteresuotas sandorio įforminimu ir nuosavybės teisės įregistravimu.
Tačiau pabrėžtina, kad tai yra derybų objektas. Parduodami turtą galite susitarti, kad išlaidas dalinatės pusiau, arba kad jas padengs tik pirkėjas. Svarbu tai aiškiai aptarti dar pasirašant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kad vėliau, jau pas notarą, nekiltų nesusipratimų.
Veiksniai, galintys didinti notaro paslaugų kainą
Be pagrindinio procento nuo turto vertės, yra keletas aplinkybių, kurios gali padidinti galutinę sąskaitą už notaro paslaugas:
- Sandorio sudėtingumas. Jei NT objektas turi daug bendraturčių, yra įkeistas bankui, turi specifinių teisinių suvaržymų (pvz., areštas, servitutai), notaras turės atlikti daugiau tyrimų ir skirti daugiau laiko dokumentų analizei.
- Papildomi dokumentai. Jei reikia ruošti papildomus susitarimus, įgaliojimus, sutikimus (pvz., sutuoktinio sutikimą parduoti turtą) arba tvirtinti paveldėjimo dokumentus kartu su pardavimu, už kiekvieną atskirą notarinį veiksmą yra skaičiuojamas atskiras įkainis.
- Dokumentų rengimo paslauga. Nors notaras privalo patvirtinti sutartį, jis neprivalo jos parengti. Jei sutartį rengia notaro biuras (o ne pirkėjo ar pardavėjo samdytas advokatas), už šią teisinę paslaugą gali būti taikomas papildomas mokestis.
- Skubos tvarka. Jei sandorį reikia atlikti skubiai, už notaro darbą po darbo valandų ar poilsio dienomis gali būti taikomi padidinti įkainiai, nors notarai stengiasi to vengti.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar galima derėtis su notaru dėl mažesnės kainos?
Ne, su notaru dėl nustatytų įkainių derėtis nėra galimybės. Notarų įkainiai yra patvirtinti LR teisingumo ministro ir yra privalomi visiems notarams. Bandymas prašyti „nuolaidos“ notaro biure yra netikslingas.
Ar pirkdamas turtą su paskola patirsiu didesnes notaro išlaidas?
Taip. Jei pirkėjas perka turtą su banko paskola, notaras papildomai tvirtina hipotekos (įkeitimo) sutartį. Už šį veiksmą mokamas atskiras notarinis atlyginimas, kuris dažniausiai yra nustatomas procentais nuo paskolos sumos.
Kiek laiko galioja notaro patvirtintas dokumentas?
Pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, yra neterminuotas dokumentas. Tačiau, jei po sutarties sudarymo neįregistruojate nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, kyla rizika, kad dokumentas nebus teisiškai galiojantis trečiųjų šalių atžvilgiu.
Ar notaras atsako už mano turto kokybę?
Ne. Notaras tikrina sandorio teisinę pusę: ar asmuo turi teisę parduoti, ar turtas nėra areštuotas, ar sutartis atitinka įstatymus. Notaras nevertina namo techninės būklės, drėgmės sienose ar kitų defektų. Už tai atsako pardavėjas pirkėjui pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
Kur rasti tikslius įkainius savo atveju?
Tiksliausius skaičiavimus galite atlikti pasinaudoję viešai prieinamomis notarų skaičiuoklėmis internete arba tiesiogiai paskambinę pasirinktam notaro biurui. Paskambinę ir nurodę apytikslę turto vertę bei sandorio tipą, gausite preliminarią sumą, kurią reikės sumokėti.
Praktiniai patarimai pardavėjams
Pirmiausia, visada iš anksto aptarkite notaro išlaidų pasidalijimą su pirkėju. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų pasirašymo dieną. Antra, pasiruoškite visus reikalingus dokumentus iš anksto: turto nuosavybės dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, pažymą apie energinio naudingumo klasę (jei privaloma), sutuoktinio sutikimą parduoti turtą. Kuo daugiau tvarkingų dokumentų pateiksite notarui, tuo mažiau laiko užtruks procesas ir tuo mažiau rizikų kils dėl papildomų mokesčių už skubų dokumentų tvarkymą.
Taip pat rekomenduojama patiems nuodugniai perskaityti sutarties projektą, kurį notaras atsiųs prieš sandorį. Jei sutartyje yra punktų, kurie jums atrodo neaiškūs ar neteisingi, būtinai klauskite notaro ar savo teisininko prieš pasirašant. Notaro pareiga yra išaiškinti visas sutarties sąlygas ir jų pasekmes. Neskubėkite pasirašyti, jei jaučiate, kad kažkas nėra aišku – sandoris yra svarbus įsipareigojimas, todėl būtina suprasti kiekvieną parašytą sakinį.
Galiausiai, atminkite, kad notaro pasirinkimo laisvė priklauso pirkėjui (jei šalys nesusitaria kitaip). Todėl pirkėjas dažniausiai renkasi notaro biurą, kuris jam patogiausias geografiškai ar dėl kitų priežasčių. Kaip pardavėjas, galite pasiūlyti savo notarą, jei turite gerą patirtį, tačiau būkite pasirengę deryboms dėl šio pasirinkimo.
