Kodėl edukacinės užduotys vaikams yra ne tik mokytojų reikalas
Kai pirmą kartą susidūriau su klausimu, kaip užimti savo vaiką ne tik prasmingai, bet ir taip, kad jis kažko išmoktų, supratau – tai tikras iššūkis. Televizorius ir planšetė veikia kaip magnetas, o aš noriu, kad mano vaikas augtų smalsus, kūrybiškas ir protingas. Tačiau kas yra ta edukacinė veikla? Ar tai turi būti kažkas labai sudėtingo, su specialiais vadovėliais ir darbo lapais?
Atsakymas, kurį atradau per metus eksperimentų – ne. Edukacinė veikla gali būti paprasta kaip obuolių skaičiavimas virtuvėje arba lapų rinkimas parke. Svarbiausia – žinoti, ką siūlyti ir kaip tai pritaikyti pagal vaiko amžių. Ir tikrai nereikia būti mokytoju, kad sukurtumėte įdomų turinį savo vaikui.
Mažiausiems tyrinėtojams: 2-4 metų amžiaus vaikai
Šiame amžiuje vaikai yra kaip mažos kempinės – sugeria viską, ką mato aplink. Jų dėmesio trukmė trumpa, bet entuziazmas neribojamas. Štai kelios idėjos, kurias išbandžiau ir kurios tikrai veikia:
Sensorinės užduotys:
Pripildykite didelį dubenį ryžiais, įmeskite ten įvairių mažų žaislų ir leiskite vaikui juos ieškoti. Tai ne tik smagu, bet ir tobulina smulkiąją motoriką. Galite pridėti puodelius, šaukštus – vaikas perkels ryžius iš vienos vietos į kitą ir bus laimingas pusvalandį.
Dar viena idėja – spalvoti ledai. Įpilkite maisto dažų į vandenį, užšaldykite ledo formelėse. Vėliau leiskite vaikui žaisti su šiais spalvotais ledukais vonioje arba lauke. Jie tirpsta, spalvos maišosi – vaikas stebi procesus ir mokosi.
Paprastos rūšiavimo užduotys:
Surinkite įvairių daiktų iš namų – sagas, karoliukus, makaronus. Paprašykite vaiko išrūšiuoti juos pagal spalvą arba dydį. Neskubinkite, nekoreguokite per daug – leiskite jam pačiam atrasti logiką.
Muzika ir ritmas:
Padarykite naminius instrumentus iš tuščių butelių su pupelėmis viduje. Įjunkite muziką ir leiskite vaikui „groti”. Tai puikiai lavina ritmą ir klausą. Kartais mes tiesiog daužome puodus medinėmis šaukštais – triukšmas baisus, bet vaikas džiaugiasi.
Kūno dalių žaidimas:
Dainuokite dainas, kur reikia rodyti kūno dalis. „Galva, pečiai, keliai, pirštai” – klasika, bet veikia. Galite patys sugalvoti savo variantą su gyvūnų garsais ar judesiais.
Smalsieji kodėlininkai: 4-6 metų grupė
Šiame amžiuje vaikai pradeda uždavinėti milijoną klausimų per dieną. Jų smalsumas – puiki proga įtraukti sudėtingesnes užduotis, kurios skatina mąstymą.
Paprasti eksperimentai:
Vulkanas iš sodos ir acto – jei dar nebandėte, tai privaloma. Įdėkite maisto dažų, kad būtų spalvingiau. Vaikas mato cheminę reakciją ir yra sužavėtas. Paaiškinkit paprastai – „kai šie du dalykai susitinka, jie burbuliuoja”.
Dar vienas eksperimentas – kas skęsta, kas plaukia. Pripildykite dubenį vandens ir leiskite vaikui mesti įvairius daiktus. Prieš tai paprašykite atspėti – ar šis daiktas nuskęs, ar ne? Tai moko prognozavimo ir stebėjimo įgūdžių.
Pasakojimų kūrimas:
Iškirpkite iš žurnalų įvairius paveikslėlius arba naudokite korteles su paveikslėliais. Leiskite vaikui ištraukti 3-4 korteles ir sugalvoti istoriją, kurioje dalyvautų visi tie objektai ar personažai. Pradžioje gali būti sunku, bet pamažu vaikai tampa tikrais pasakų kūrėjais.
Skaičių žaidimai kasdienybėje:
Lipant laiptais, skaičiuokite pakopas. Dėliodami žaislus, skaičiuokite juos. Pjaustydami obuolį, skaičiuokite riekeles. Matematika neturi būti kažkas, kas vyksta tik prie stalo su sąsiuviniu.
Gamtos stebėjimas:
Padarykite „gamtos dienoraštį”. Nereikia nieko sudėtingo – tereikia sąsiuvinio, kur vaikas gali klijuoti surastus lapus, gėles, brėžti vabzdžius, kuriuos matė. Galite pridėti datą ir orą. Po kelių mėnesių bus įdomu peržiūrėti.
Mokyklinukai pradedantieji: 6-8 metai
Šiame amžiuje vaikai jau gali susikaupti ilgiau, skaityti, rašyti. Užduotys gali būti sudėtingesnės ir reikalauti daugiau planavimo.
Projektinis mokymasis:
Pasirinkite temą, kuri domina vaiką – dinozaurai, kosmosas, gyvūnai. Per savaitę tyrinėkite šią temą įvairiais būdais: skaitykite knygas, žiūrėkite dokumentinius filmus, piešite, darykite prezentaciją šeimai. Mano sūnus kartą visą savaitę tyrinėjo banginius – dabar jis žino apie juos daugiau nei aš.
Kodavimo pagrindai:
Nereikia kompiuterio, kad mokytumėte kodavimo logikos. Galite žaisti „robotą” – vienas žmogus yra robotas, kitas duoda komandas („žingsnis į priekį”, „apsisuk dešinėn”). Robotas daro tik tai, kas pasakyta. Tai moko tikslaus formulavimo ir sekų supratimo.
Pinigų skaičiavimas:
Žaiskite parduotuvę namuose. Vaikas gali būti pardavėjas arba pirkėjas. Naudokite tikrus arba popierines pinigų kopijas. Tai praktiškas būdas išmokti sudėties, atimties ir pinigų vertės.
Kūrybinis rašymas:
Pradėkite istoriją vienu sakiniu ir leiskite vaikui tęsti. Paskui vėl jūs rašote sakinį. Taip sukuriate bendrą istoriją. Arba duokite užduotį parašyti laišką įsivaizduojamam draugui ar mėgstamam personažui.
Geografijos žaidimai:
Pakabinkite pasaulio žemėlapį. Kai girdite apie kokią šalį naujienose ar knygoje, suraskite ją žemėlapyje. Galite prisegti vėliavėles ar lipukus. Pamažu vaikas pradės suprasti, kur kas yra.
Jaunesnieji paaugliai: 8-10 metų
Šiame amžiuje vaikai nori daugiau savarankiškumo ir sudėtingesnių iššūkių. Jie jau gali dirbti su realiais projektais, kurie turi apčiuopiamus rezultatus.
Virtuvės chemija ir maisto gaminimas:
Leiskite vaikui pasirinkti receptą ir pagaminti patiekalą nuo pradžios iki galo. Tai moko skaitymo, matavimų, sekų laikymosi ir kantrybės. Be to, rezultatas – skanus! Mes kartą kepėme duoną – nuo mielių aktyvavimo iki kepimo. Vaikas suprato, kaip veikia fermentacija.
Biudžeto planavimas:
Duokite vaikui užduotį suplanuoti šeimos išvyką ar vakarienę su konkrečiu biudžetu. Jis turi išsiaiškinti kainas, sudėti, nuspręsti, kas svarbiausia. Tai praktiškas finansinio raštingumo ugdymas.
Interviu ir tyrimas:
Paprašykite vaiko pasirinkti temą ir apklausti 5-10 žmonių (šeimos nariai, draugai). Pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia knyga ir kodėl?” Vėliau vaikas gali apibendrinti rezultatus, padaryti grafiką ar diagramą.
Programavimo įrankiai:
Dabar yra daug nemokamų platformų kaip Scratch, kur vaikai gali kurti savo žaidimus ir animacijas. Pradžioje gali reikėti jūsų pagalbos, bet greitai jie perima kontrolę. Mano dukra sukūrė žaidimą, kur katinas gaudo peles – paprastas, bet ji buvo tokia didžiuojasi.
Dokumentinio filmo kūrimas:
Su telefonu ar planšete vaikas gali sukurti trumpą dokumentinį filmą apie ką nori – šeimos naminį augintinį, savo kambario istoriją, kaip auga augalas. Tai moko planavimo, filmavimo, redagavimo pagrindų.
Kaip pritaikyti užduotis kasdienėje veikloje, kad tai netaptų našta
Didžiausia klaida, kurią dariau pradžioje – bandžiau viską pernelyg struktūruoti. Turėjau grafiką, planą, tikslus. Vaikas jautė spaudimą, o aš jaučiausi kaip griežtas mokytojas. Tai neveikė.
Integruokite mokymąsi į kasdienius reikalus:
Vietoj specialaus „mokymosi laiko”, tiesiog įtraukite vaiką į tai, ką jau darote. Gaminate pietus? Vaikas gali skaityti receptą, matuoti ingredientus, stebėti laiką. Skalbiate? Jis gali rūšiuoti drabužius pagal spalvas ar rūšis. Perkate? Leiskite jam palyginti kainas ar skaičiuoti bendrą sumą.
Sekite vaiko interesus:
Jei vaikas pamišęs dėl dinozaurų, naudokite dinozaurus matematikai (kiek dinozaurų liko, jei trys išėjo?), skaitymui (knygos apie dinozaurus), menui (piešimas, lipdymas). Kai tema įdomi, mokymasis vyksta natūraliai.
Neskubėkite ir nebūkite perfekcionistai:
Jei užduotis nepavyko arba vaikas prarado susidomėjimą per pusę – nieko baisaus. Kartais mes pradedame projektą ir jis tiesiog neįkvepia. Tai normalu. Geriau turėti dešimt nepabaigtų projektų, kurie buvo įdomūs, nei vieną užbaigtą, bet padarytą per prievartą.
Leiskite vaikui vadovauti:
Kartais geriausia, ką galite padaryti – paklausti „Ko norėtum išmokti?” arba „Ką norėtum išbandyti?” Vaikai turi nuostabių idėjų, jei tik jiems leidžiame jas išreikšti. Mano sūnus kartą pasakė, kad nori išmokti, kaip veikia šaldytuvas. Praleidome popietę tyrinėdami šaldymo principus – ne tai, ką buvau planavusi, bet jam buvo įdomu.
Dar 20 greitų idėjų, kai reikia kažko nedelsiant
Gyvenimas ne visada leidžia planuoti. Kartais tiesiog reikia greitai užimti vaiką kažkuo prasmingesniu nei ekranas. Štai kelios idėjos, kurias galite įgyvendinti per 5 minutes:
- Spalvų medžioklė: Pasakykite spalvą, vaikas turi surasti 10 daiktų tos spalvos namuose ar lauke.
- Raidžių paieška: Pasirinkite raidę, ieškokite daiktų, kurių pavadinimai prasideda ta raide.
- Šešėlių žaidimas: Saulėtą dieną stebėkite šešėlius, bandykite atspėti, kas meta tą šešėlį.
- Garsų atpažinimas: Užmerkite akis ir bandykite atpažinti, kokius garsus girdite.
- Istorijos kūbikai: Užrašykite ant popieriaus lapelių skirtingus žodžius, vaikas traukia 3-4 ir kuria istoriją.
- Skaičių medžioklė: Ieškokite skaičių aplinkoje – ant namų, mašinų, laikrodžių.
- Atminties žaidimas: Padėkite ant stalo 10 daiktų, leiskite vaikui žiūrėti 30 sekundžių, uždenkite, paprašykite prisiminti.
- Ritmų kartojimas: Jūs plojate ritmą, vaikas kartoja. Paskui keičiatės vaidmenimis.
- Kategorijos žaidimas: Pasirinkite kategoriją (gyvūnai, maistas, šalys) ir paeiliui vardinkite dalykus iš tos kategorijos.
- Piešimas su užmerktomis akimis: Bandykite nupiešti kažką nematydami – juokinga ir atpalaiduojanti.
- Labirintai: Nubrėžkite paprastą labirintą, vaikas turi rasti išėjimą.
- Origami pagrindai: Išmokite sulankstyti paprasčiausią figūrą – laivą, lėktuvą.
- Užduočių grandinė: „Atnešk man kažką minkšto, paskui kažką šalto, paskui kažką, kas kvepia.”
- Žodžių grandinė: Vienas sako žodį, kitas turi pasakyti žodį, kuris prasideda paskutine ankstesnio žodžio raide.
- Siluetų atpažinimas: Nubrėžkite objektų kontūrus, vaikas atspėja, kas tai.
- Simetriškumo užduotis: Sulankstykit popierių pusiau, nupieškit pusę paveikslėlio, vaikas turi užbaigti antrą pusę.
- Tekstūrų tyrinėjimas: Surinkite daiktus su skirtingomis tekstūromis, vaikas apibūdina jas žodžiais.
- Kūno abėcėlė: Bandykite sudaryti raides savo kūnu.
- Istorinių faktų žaidimas: „Ar žinojai, kad…” – pasidalinkite įdomiu faktu, vaikas bando papasakoti jį savo žodžiais.
- Emocijų atpažinimas: Parodykite emociją veidu, vaikas atspėja ir pasakoja, kada jis taip jautėsi.
Klaidos, kurių verta vengti (išmoktos iš patirties)
Būčiau sutaupęs daug nervų, jei kas nors man būtų pasakęs šiuos dalykus anksčiau:
Nelyginkit su kitais vaikais:
Kaimynės dukra jau skaito, o jūsų dar ne? Nieko tokio. Kiekvienas vaikas vystosi savu tempu. Kai pradėjau tai priimti, viskas tapo lengviau. Mano vaikas galbūt dar neskaito sklandžiai, bet jis gali pastatyti neįtikėtiną konstrukciją iš kaladėlių.
Nepervertinkit rezultato:
Svarbiausia ne tai, kaip gražiai atrodys piešinys ar ar teisingas bus atsakymas. Svarbiausia – procesas, bandymas, mokymasis iš klaidų. Kai nustojau kritikuoti ir pradėjau džiaugtis pastangomis, vaikas tapo drąsesnis eksperimentuoti.
Nedarykite visko už vaiką:
Taip, greičiau ir geriau būtų, jei patys padarytumėte. Bet tada vaikas nieko neišmoksta. Leiskite jam kovoti, klysti, bandyti iš naujo. Jūsų vaidmuo – palaikyti ir padėti, kai tikrai reikia, ne daryti už jį.
Neignoruokite nuobodulio:
Nuobodulys yra kūrybiškumo motina. Kai vaikas sako „Man nuobodu”, neškite iš karto į pagalbą su milijonu pramogų. Kartais geriausia atsakyti: „Įdomu, ką sugalvosi.” Stebėsite, kaip greitai jis ras, ką veikti.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Žinote, kas įdomiausia? Po metų tokių eksperimentų su edukacinėmis užduotimis supratau, kad nebandau išmokyti savo vaiko konkrečių dalykų. Bandau išmokyti jį mokytis. Mokytis stebėti, klausti, bandyti, klysti ir bandyti vėl.
Tie visi eksperimentai su soda, skaičiavimas laiptais, pasakų kūrimas – tai ne apie tai, kad jis taptų chemikas, matematikas ar rašytojas. Tai apie tai, kad jis matytų pasaulį kaip įdomią vietą, pilną galimybių išmokti kažko naujo.
Ir štai kas tikrai keista – kai aš nustojau galvoti apie tai kaip apie „edukacinį turinį” ir pradėjau galvoti apie tai kaip apie bendrą laiką, kai mes kartu tyrinėjame pasaulį, viskas pasikeitė. Vaikas tapo labiau įsitraukęs, aš tapau mažiau įtemptas, ir mes abu pradėjome tikrai mėgautis šiuo procesu.
Taigi jei kažką ir norėčiau jums pasakyti – nepersistenkit. Nebūkit tobuli. Tiesiog būkit smalsūs kartu su savo vaikais. Virškite kartu, darkykit kartu, eksperimentuokit kartu. Ir kai kas nors nepavyksta (o taip bus dažnai), juokitės kartu. Nes galiausiai vaikai prisimins ne tai, ar jūs buvote tobulas mokytojas, o tai, kad jūs buvote šalia, norėdami kartu atrasti kažką naujo.
