Kodėl edukacinė paroda – tai daugiau nei tik renginys
Kai pirmą kartą organizavau edukacinę parodą savo mokykloje, maniau, kad tai bus paprastas dalykas – surenki kelis stendus, pakabini plakatų, ir viskas. Kaip gi klydau! Pasirodo, gerai suplanuota paroda gali tapti tikru mokyklos gyvenimo įvykiu, kuris ne tik suteikia mokiniams naujų žinių, bet ir moko juos organizuoti, bendrauti, pristatyti savo idėjas. O pedagogams – tai puiki proga parodyti, kad mokymasis gali būti įdomus ir interaktyvus.
Edukacinė paroda mokykloje – tai ne tiesiog stendų su informacija išdėstymas koridoriuje. Tai gyvas procesas, kuriame dalyvauja mokiniai, mokytojai, tėvai, kartais net vietos bendruomenė. Tai erdvė, kur teorija susitinka su praktika, kur galima ne tik skaityti apie dalykus, bet ir juos paliesti, išbandyti, suprasti. Ir štai čia prasideda tikrasis iššūkis – kaip visa tai organizuoti taip, kad būtų ir prasminga, ir įdomu, ir įgyvendinama?
Nuo idėjos iki realybės: planavimo etapai
Pirmiausia reikia suprasti, kad paroda nėra vienos dienos reikalas. Jeigu norite, kad viskas vyktų sklandžiai, pradėti planuoti reikėtų bent prieš tris mėnesius. Taip, žinau, pedagogai ir taip perpildyti darbų, bet patikėkite – geriau skirti laiko planavimui dabar, nei vėliau bėgioti su galva kaip višta ir gelbėti situaciją.
Pirmas žingsnis – apibrėžti parodos temą. Ar tai bus mokslo paroda? Istorijos projektų pristatymas? Ekologijos tema? O gal tarpdisciplininė paroda, jungianti kelis dalykus? Tema turi būti pakankamai plati, kad įtrauktų įvairių klasių mokinius, bet kartu ir pakankamai konkreti, kad nebūtų chaoso.
Kai turite temą, reikia sudaryti organizacinę grupę. Ir čia svarbu – neimkite visko ant savo pečių! Įtraukite kitus mokytojus, aktyvius tėvus, vyresnių klasių mokinius. Pasiskirstykite atsakomybėmis: kas rūpinsis erdve ir logistika, kas koordinuos mokinių projektus, kas tvarkys komunikaciją, kas ieškos finansavimo ar rėmėjų. Taip, rėmėjų – apie tai dar pakalbėsime.
Praktinis patarimas: sukurkite bendrą dokumentą (Google Docs puikiai tinka), kur būtų užrašyti visi darbai, terminai ir atsakingi asmenys. Tai padės išvengti situacijos, kai visi manė, kad kažką darys kažkas kitas, o iš tikrųjų niekas nieko nepadarė.
Finansinė pusė: kaip surasti pinigų ir jų nesugaišti
Dabar apie tai, kas daugelį baugina labiausiai – pinigus. Taip, edukacinei parodai reikia biudžeto. Net jei tai bus kuklus renginys, vis tiek reikės spausdinti medžiagas, galbūt nusipirkti stendų, dekoracijų, prizų dalyviams. Bet nebijokite – nebūtinai reikia tūkstančių eurų.
Pradėkite nuo to, ką turite. Daugelis mokyklų jau turi kai kurias priemones – stendus, projektorius, garsiakalbes. Pasitikrinkite, ko tikrai trūksta, ir tik tada ieškokite, kur gauti lėšų. Galimi finansavimo šaltiniai:
Mokyklos biudžetas – paprastai yra skirta tam tikra suma ugdymo renginiams. Pateikite gerai pagrįstą prašymą su konkrečiu biudžetu. Jeigu mokyklos vadovybė mato, kad turite aiškų planą, tikimybė gauti finansavimą didesnė.
Tėvų komitetas – dažnai tėvai nori prisidėti prie mokyklos gyvenimo. Galbūt jie galėtų organizuoti nedidelį renginį ar išpardavimą, kurių pajamos būtų skirtos parodai.
Vietos verslai ir įmonės – daugelis įmonių turi socialinės atsakomybės programas ir mielai remia švietimo iniciatyvas. Parašykite kelis laiškus, paaiškinkite, kokią naudą tai duos bendruomenei. Kartais pakanka paprašyti – ir gaunate ne pinigų, bet materialinę paramą: spausdinimo paslaugas, medžiagas, maistą renginiui.
Projektai ir dotacijos – yra įvairių fondų, skiriančių nedideles dotacijas švietimo projektams. Taip, reikės parašyti paraišką, bet tai gera patirtis ir mokiniams, kurie gali dalyvauti šiame procese.
Realus biudžeto pavyzdys vidutinės mokyklos parodai (apie 300-500 dalyvių):
– Spausdinimo darbai ir medžiagos: 100-150 eurų
– Stendai ir dekoracijos (jei reikia pirkti): 50-100 eurų
– Prizai ir padėkos dalyviams: 50-80 eurų
– Maistas ir gėrimai (jei planuojate): 100-150 eurų
– Netikėtos išlaidos (visada palikite rezervą): 50 eurų
Iš viso: apie 350-530 eurų. Tai įmanoma surasti, jei pradėsite ieškoti iš anksto.
Mokinių įtraukimas: kaip padaryti, kad jiems būtų įdomu
Štai kur slypi didžiausias iššūkis ir kartu didžiausia galimybė. Paroda bus sėkminga tik tada, kai mokiniai jausis tikrais dalyviais, o ne tik vykdytojais mokytojų nurodymų.
Pradėkite nuo to, kad leiskite mokiniams patiems pasirinkti, ką jie norėtų pristatyti. Taip, reikia tam tikrų gairių ir temos rėmų, bet per daug griežtos kontrolės neverta. Jeigu mokinys tyrinėja tai, kas jam įdomu, jis dirbs daug entuziastingiau.
Organizuokite konsultacijas, kur mokiniai galėtų aptarti savo idėjas su mokytojais. Ne dėl to, kad mokytojas pasakytų „taip reikia daryti”, o dėl to, kad padėtų išplėtoti idėją, pasiūlytų šaltinių, padėtų išvengti akivaizdžių klaidų. Tai turi būti dialogas, ne monologas.
Labai svarbu nustatyti tarpines ataskaitas. Jeigu paroda bus po trijų mėnesių, tai nereiškia, kad mokiniai gali tris mėnesius nieko nedaryti, o paskutinę savaitę viską sukrapštyti. Nustatykite kontrolinius taškus: po mėnesio – tema ir planas, po dviejų – pirminis darbas, prieš savaitę – bandomoji versija. Taip išvengsite paskutinės minutės chaoso ir streso.
Ir dar vienas dalykas – skatinkite komandinį darbą. Paroda – puiki proga mokiniams mokytis bendradarbiauti. Gali dirbti individualiai, poromis ar grupėmis – tegul patys pasirenka. Bet paaiškinkite, kad komandinis darbas reiškia ir bendrą atsakomybę.
Erdvės organizavimas: kaip išvengti chaoso
Turite puikių projektų, entuziastingus mokinius, bet jeigu erdvė bus organizuota prastai – viskas subyrės. Buvau mačiusi parodas, kur žmonės tiesiog nesuprato, kur eiti, ką žiūrėti, o kai kurie stendai buvo tokie ankštai sustatyti, kad prie jų neįmanoma buvo prieiti.
Pirmiausia pasirinkite tinkamą erdvę. Sporto salė, aktų salė, koridorius, biblioteka – viskas priklauso nuo parodos dydžio. Bet svarbu, kad erdvė būtų:
– Pakankamai didelė, kad žmonės galėtų laisvai judėti
– Prieinama visiems (įskaitant neįgaliuosius)
– Su elektros lizdais, jei reikia projektoriams ar kompiuteriams
– Gerai apšviesta
Nubraižykite planą. Taip, tiesiog ant popieriaus ar kompiuteryje nubraižykite, kur bus kokie stendai. Pagalvokite apie srautą – kaip žmonės judės erdvėje. Ar bus aiški pradžia ir pabaiga, ar žmonės galės laisvai vaikščioti? Abi sistemos gali veikti, bet reikia iš anksto nuspręsti.
Grupuokite panašias temas. Jeigu turite kelis projektus apie ekologiją, kelis apie istoriją, kelis apie matematiką – sustatykite juos greta. Taip lankytojams bus lengviau orientuotis, o ir mokiniams bus įdomiau – jie galės pamatyti, kaip kiti sprendė panašias temas.
Palikite erdvės. Tai labai svarbu! Tarp stendų turi būti pakankamai vietos, kad žmonės galėtų sustoti, paskaityti, pasikalbėti. Jeigu viskas bus sukimšta, bus nejauku ir nepatogu.
Pagalvokite apie papildomas zonas:
– Registracijos/informacijos stalas prie įėjimo
– Poilsio zona su kėdėmis (ypač svarbu, jei bus vyresnių žmonių)
– Interaktyvi zona, kur lankytojai galės ką nors išbandyti
– Erdvė prezentacijoms ar demonstracijoms, jei tokių planuojate
Komunikacija ir reklama: kaip pritraukti lankytojus
Galite turėti puikiausią parodą pasaulyje, bet jeigu niekas apie ją nežinos – niekas ir neateis. Komunikacija turi prasidėti iš anksto ir būti nuosekli.
Pirmiausia informuokite savo mokyklos bendruomenę. Tai atrodo akivaizdu, bet dažnai būna, kad apie renginį sužino tik tie, kurie tiesiogiai jame dalyvauja. Naudokite visus turimus kanalus:
– Mokyklos svetainė ir socialiniai tinklai
– El. laiškai tėvams
– Skelbimai ant mokyklos lentų
– Pranešimai per susirinkimus ar per radiją (jei mokykla turi)
Sukurkite patrauklų vizualą. Nebūtina samdyti dizainerio – gali būti paprastas, bet aiškus plakatas su pagrindinė informacija: kas, kada, kur, kokia tema. Gali būti mokinių sukurtas – tai net autentiškiau.
Pakvieskite platesniąją bendruomenę. Jeigu paroda tikrai verta dėmesio, kodėl nepakvietų vietos savivaldybės atstovų, kitų mokyklų mokytojų, žiniasklaidos? Parašykite trumpą pranešimą spaudai – vietos laikraščiai ar internetiniai portalai dažnai mielai rašo apie švietimo iniciatyvas.
Socialiniai tinklai – jūsų draugas. Sukurkite įvykį Facebook’e, dalinkitės užkulisių nuotraukomis ruošiantis parodai Instagram’e, naudokite hashtag’us. Įtraukite mokinius – jie geriau už mus žino, kaip tai veikia.
Bet svarbiausia – asmeninis kvietimas. Kai mokytojas ar mokinys asmeniškai pakviečia tėvus, draugus, kitus mokytojus – tai veikia geriausiai. Žmonės jaučiasi svarbūs ir noriai ateina.
Parodos diena: ką daryti, kad viskas vyktų sklandžiai
Atėjo ta diena. Jaudinimasis normalus, bet jeigu gerai planavote, viskas turėtų būti gerai. Vis dėlto yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Pradėkite ruoštis anksčiau, nei manote, kad reikia. Jeigu paroda prasideda 10 val., būkite mokykloje bent 8 val. Visada atsiranda netikėtų dalykų – kažkas pamiršo savo medžiagas, kažkam reikia pagalbos montuojant, kažkas nespausdino to, ką žadėjo. Turėkite laiko rezervą.
Paskirskite aiškius vaidmenis. Kas sutinka lankytojus? Kas padeda orientuotis? Kas stebi, kad viskas būtų tvarkoje? Kas fotografuoja? Kas sprendžia techninius klausimus? Visi turi žinoti, ką daro, ir turėti kontaktą su pagrindinu koordinatoriumi.
Paruoškite „gelbėjimo rinkinį”:
– Lipnią juostą ir segtukus (visada ko nors atkrenta)
– Atsarginius markerius ir rašiklius
– Ilginatuves ir adapterius
– Popieriaus ir kortelių
– Vandens ir užkandžių mokiniams, kurie pristatinės savo darbus
Sukurkite grafiką, jei mokiniai pristatinės savo projektus. Ne visi gali stovėti prie savo stendų visą laiką – tegul pasikeičia. Taip ir jie galės pasivaikščioti, pamatyti kitų darbus, ir lankytojai visada ras ką nors, su kuo pasikalbėti.
Būkite lankstūs. Kažkas tikrai vyks ne pagal planą – tai normalu. Svarbu ne tai, kad viskas būtų tobula, o tai, kad mokiniai jaustųsi palaikomi ir kad lankytojai gautų gerą patirtį.
Ir nepamirškite pačių mėgautis! Taip lengva įsitraukti į organizacinius rūpesčius, kad pamirštame sustoti ir pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme. Padarykite nuotraukų, pasikalbėkite su mokiniais, pasiklausykite, ką sako lankytojai. Tai jūsų ir mokinių bendras pasiekimas.
Po parodos: kaip išlaikyti pasiektą rezultatą
Paroda baigėsi, visi pavargę bet laimingi. Bet darbas dar nebaigtas. Tai, ką darysite po renginio, lems, ar ši patirtis bus tikrai vertinga ir ar norėsite tai kartoti ateityje.
Pirma – padėkite visiems. Mokiniai, mokytojai, tėvai, rėmėjai, kiti padėjėjai – visi nusipelno padėkos. Gali būti oficialus padėkos laiškas, gali būti tiesiog nuoširdus ačiū. Bet tai svarbu – žmonės turi jaustis įvertinti.
Surinkite atsiliepimus. Paprašykite lankytojų užpildyti trumpą anketą (gali būti net Google forma) – kas patiko, kas galėtų būti geriau, ką norėtų matyti ateityje. Paklauskite ir mokinių – kokia buvo jų patirtis, ko išmoko, ką darytų kitaip.
Dokumentuokite. Padarykite nuotraukų albumą, surašykite, kas vyko gerai ir kas ne taip gerai. Tai bus neįkainojama medžiaga, kai organizuosite kitą parodą. Ir patikėkite – norėsite organizuoti kitą, nes pamatysite, kiek naudos tai davė.
Švęskite! Organizuokite nedidelį susitikimą su organizacine komanda, galbūt su aktyviai dalyvavusiais mokiniais. Užsisakykite picos, pasikalbėkite, pasijuokite iš to, kas vyko. Tai svarbu komandos dvasiai ir motyvacijai ateičiai.
Ir galiausiai – pagalvokite apie tęstinumą. Gal ši paroda galėtų tapti kasmetine tradicija? Gal galėtumėte organizuoti mažesnius panašius renginius per metus? Gal kai kurie mokinių projektai galėtų būti pristatyti už mokyklos ribų – vietos bibliotekoje, bendruomenės centre? Gera idėja nusipelno gyventi toliau.
Kai viskas susideda į vietą: apie tikrąją parodos vertę
Žinote, kas man labiausiai patinka edukacinėse parodose? Ne tobulai paruošti stendai ar profesionaliai atrodantys plakatai. Ne net pačios temos ar projektai, nors jie, žinoma, svarbūs. Man labiausiai patinka matyti mokinių akis, kai jie pasakoja apie tai, ką tyrinėjo. Ta aistra, tas susidomėjimas, ta pasididžiavimo kibirkštėlė – štai dėl ko verta viską organizuoti.
Edukacinė paroda mokykloje – tai ne tik apie žinių demonstravimą. Tai apie procesą. Apie tai, kaip mokiniai mokosi planuoti, dirbti savarankiškai ar komandoje, spręsti problemas, pristatyti savo idėjas. Tai apie tai, kaip jie atranda, kad mokymasis gali būti įdomus, kai turi galimybę tyrinėti tai, kas tau įdomu, savo tempu, savo būdu.
Taip, organizuoti parodą reikalauja pastangų. Reikia laiko, energijos, kartais nervų. Bet kai matai rezultatą – ne tik pačią parodą, bet ir tai, kaip mokiniai auga per šį procesą – supranti, kad tai verta. Kai tėvai po parodos prieina ir sako: „Nežinojau, kad mano vaikas tiek daug žino apie tai”, kai mokinys, kuris paprastai tylus ir nedrąsus, su pasitikėjimu pasakoja apie savo projektą, kai kita mokykla sako: „O mes irgi norime taip padaryti” – tai ir yra tikrasis atpildas.
Nebijokite pradėti. Nebūtina, kad pirmoji paroda būtų tobula ar didelė. Pradėkite nuo to, ką galite – gal tik viena klasė, gal tik vienas dalykas, gal tik vienos dienos renginys. Svarbiausia – pradėti. O paskui jau matysite, kaip tai auga, kaip tobulėja, kaip tampa mokyklos tradicija.
Ir atminkite – jūs neturite visko daryti vieni. Įtraukite kitus, dalinkitės atsakomybe, priimkite pagalbą. Geriausios parodos gimsta tada, kai visa bendruomenė jaučia, kad tai jų bendra iniciatyva, ne vieno mokytojo ar administracijos projektas.
Taigi, jei skaitote šį straipsnį ir galvojate: „O gal mums irgi reikėtų organizuoti tokią parodą?” – atsakymas yra taip. Tikrai taip. Pradėkite planuoti, surinkite komandą, įkvėpkite mokinius. Ir po kelių mėnesių stovėsite savo mokyklos salėje, žiūrėsite į pilną žmonių erdvę, girdėsite pokalbius ir juoką, matysite besišypsančius mokinius prie savo stendų – ir suprasite, kad tai buvo viena geriausių idėjų, kokią įgyvendinote savo pedagoginėje karjeroje.
